Portfelio diversifikavimas: kaip užsitikrinti investicijas. Šiandien pasaulis pateko į dar vienos destabilizacijos sferą, ir tai negalėjo nepaveikti akcijų rinkos. Dar vakar iš pažiūros patikimi vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir pan.), kainuojantys daug pinigų ir nešantys stabilų pelną, šiandien stipriai atpigo. Todėl investuotojai turėtų būti pasirengę staigiems rinkos sąlygų pokyčiams. Norėdami tai padaryti, diversifikuokite savo investicijų portfelį, kad sumažintumėte finansinę riziką. https://articles.opexflow.com/investicii/investicionnyj-portfel.htm
- Investicijų portfelio diversifikavimas – kas tai paprastais žodžiais
- Koks yra optimalus investicinis portfelis
- Konservatyvūs investuotojai
- Nuosaikūs investuotojai
- Agresyvūs investuotojai
- Kaip susikurti savo investicijų portfelį
- Pagal valiutos tipą
- Pagal valstybę
- Pagal turto klasę
- Pagal ekonomikos sektorių
- Pagal įmones
- Kokia yra diversifikacijos esmė investuojant
- Inversijos portfelio įvairinimas – privalumai ir trūkumai
- Įvairinimo privalumai
- Įvairinimo trūkumai
- Ar yra visiškai subalansuotų investicijų portfelių pavyzdžių
- Investicinio portfelio tipas – „amžinas portfelis“
- Investicinio portfelio tipas – nuo 50 iki 50
- Investicinio portfelio tipas – „Išplėstinis portfelis“
- Investicinio portfelio tipas – “Valiutų portfelis”
- Perbalansavimas yra mechanizmas, leidžiantis išvengti investicijų portfelio rizikos padidėjimo
Investicijų portfelio diversifikavimas – kas tai paprastais žodžiais
Įvairinimo sąvoka yra gana plati. Tai gali reikšti įmonės apimties išplėtimo procesą, siekiant padidinti pelną. Investicinio portfelio diversifikavimas reiškia galimos rizikos valdymo strategiją įsigyjant turtą akcijų rinkoje. Jis numato turto (akcijų, obligacijų ar kitų priemonių) paskirstymą taip, kad portfelio savininko rizika visada būtų kuo mažesnė.
Investicinis portfelis – tai turtas, kuris surenkamas taip, kad jo pelningumas kuo labiau atitiktų jo savininko keliamus tikslus ir uždavinius. Investiciniai portfeliai gali apimti ne tik priemonių rinkinį, kuris yra naudojamas akcijų rinkoje (biržoje prekiaujamų fondų akcijos,
ateities sandoriai , akcijos, obligacijos ir kt.), bet ir valiuta, taurieji metalai, nekilnojamasis turtas, indėliai įvairiuose bankuose, ir taip toliau.
Kartu investuotojo rizika yra situacija, kai jis negauna tokio pajamų lygio, kokį planavo sudarydamas portfelį, ar net dalies investuotų lėšų praradimo. Investicinio portfelio diversifikavimas leidžia ir numato investuotojui pirkti ne vieną instrumentą, o skirtingų kategorijų, mažai tarpusavyje susijusių kategorijų turtą. Tai leidžia kompensuoti vienos srities pajamų kritimą dėl kitų pozicijų pelningumo. Kartu reikia turėti omenyje, kad įvairių įmonių turto (akcijų) pirkimas ne visada yra diversifikavimas. Pavyzdžiui, jei investuotojas perka „Chevron“, „Gazprom“ ir „Total“ akcijas, tai nebus diversifikacija, nes visos šios įmonės, nepaisant to, kad yra registruotos skirtingose šalyse, veikia bendroje naftos ir dujų rinkoje. O rinkos reakcija į bet kokius įvykius būtinai paveiks kiekvieną iš jų. Tačiau jei portfelis bus formuojamas iš įvairių įmonių, veikiančių nesusijusiose srityse, pavyzdžiui, naftos ir dujų gavybos, statybos, IT technologijų ir kt., akcijų, tai joms kartu išaugs ir neigiamų rinkos pokyčių rizika. būti minimalus.
Koks yra optimalus investicinis portfelis
Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą – koks yra optimalus investicinis portfelis? Kiekvienas investuotojas turi savo reikalavimus investicijų portfeliui, kurie priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip investavimo horizontas, keliami tikslai, finansinis mokumas ir kt. Todėl kalba eina ne apie optimalų, o apie gerai subalansuotą investicijų portfelį. Investuotojas gali gauti tokį portfelį, jei jis yra tinkamai diversifikuotas. Kai pelningumas ir rizika jame kuo labiau atitiks investuotojo norus. Tuo pačiu metu kiekvienas iš investuotojų turės savo laukiamas pajamas ir priimtiną riziką. Tai, kas išdėstyta aukščiau, galima iliustruoti tokiu sąlyginiu modeliu. Paimkime tris pagrindinius „investuotojų tipus“:
Konservatyvūs investuotojai
Tokie investuotojai pirmiausia nori išsaugoti savo turtą ir apsaugoti jį nuo infliacinių procesų. Todėl jiems diversifikaciją sudarys patikimiausio stabilių, didelių įmonių turto (obligacijų, akcijų ir kt.) įsigijimas.
Nuosaikūs investuotojai
Jie yra pasirengę pradėti rizikingas investicijas, kad padidintų savo pajamas. Bet pagrindinis tokių investuotojų tikslas vis tiek yra kaupti kapitalą (neviršijant nustatytų tikslų) 10-20 metų. Todėl jų investicijų portfeliuose dominuoja plačios rinkos akcijos, joje atstovaujami beveik visi ūkio sektoriai.
Agresyvūs investuotojai
Tokie investuotojai stengiasi greitai gauti didelę grąžą, todėl lengvai pereina prie savo investicijų portfelio išrašymo. Tokiems investuotojams diversifikacija bus skirta rizikos investicijoms.
Rizikos investicija – tai investicija, į kurią investuojama į kelis perspektyvius (bet gana rizikingus) projektus ankstyvose jų formavimosi stadijose.
Su didele tikimybe žlugs 8 tokie projektai iš 10. Tačiau pajamos, gautos iš sėkmingai įgyvendintų projektų, visiškai padengs nuostolius ir atneš nemažą pelną.
Kaip susikurti savo investicijų portfelį
Todėl, prieš pradėdamas formuoti savo investicijų portfelį, prekiautojas/investuotojas visų pirma turi apsispręsti, kokių tikslų jis siekia ir kokią strategiją naudos. Tikslų gali būti pačių įvairiausių – nuo turto (buto, namo, brangaus automobilio ir kt.) įsigijimo, iki apmokėjimo už vaikų mokslą ar papildomų pajamų išėjus į pensiją. Pavyzdžiui, 25–30 metų investuotojas nusprendė susikurti sau pensijų fondą. Jo laukia 30-40 metų. Ir todėl jis turi suformuoti investicijų portfelį iš turto, kuris per ilgą laiką jau rodė gerą ir stabilią grąžą. Tuo pačiu metu net ir tam tikras akcijų nuėmimas trumpam laikui tokio portfelio nepaveiks, nes į priekį bus pakankamai pakankamai laiko, kad jie stabilizuotųsi ir toliau augtų. Tuo pačiu metu, jei investavimo laikotarpis yra palyginti trumpas, 2–4 metai, tada portfelį jiems geriausia sudaryti iš didelio stabilumo akcijų, nors ir ne aukščiausio lygio pajamų (dažniausiai tai yra obligacijos ”
mėlyni žetonai “). Nustačius tikslus ir metodus, investuotojas pradeda formuoti portfelį, pasirinkdamas jam reikalingą turtą su atitinkamais parametrais. Per šį laikotarpį galite vienu metu pasinaudoti keliais diversifikavimo lygiais:
Pagal ekonomikos sektorių
Kurie savo ruožtu, nors ir gana sąlygiškai, skirstomi į nusistovėjusius, kurių grąža yra stabili. Ir naujos, su aukštu inovacijų laipsniu, kurios kelia riziką, bet sėkmingai investuojant gali atnešti labai dideles pajamas tiems, kurie laiku pamatė savo potencialą.
Pagal įmones
Konkrečių įmonių akcijų įsigijimas. Pasirinkimas, reikalaujantis, kad investuotojas gerai išmanytų rinkos sąlygas, gebėtų orientuotis rodikliuose ir gilios intuicijos. Perkant vertybinius popierius reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienas turtas neužimtų daugiau nei 10% investicijų portfelio, o vienas ūkio sektorius neviršytų 20%. Investicijų portfelio diversifikavimas paprastai: https://youtu.be/CA7d9VSi7NE
Kokia yra diversifikacijos esmė investuojant
Šiandien priimta „portfelio“ teorija – tai metodika, leidžianti pasirinkti turtą, nešantį didžiausias įmanomas pajamas su minimalia rizika. Anot jos, norint sėkmingai valdyti investicijų rizikas, galima investuoti diversifikuojant. Taigi, jei derinate rizikingą ir stabilų turtą, galite sukurti subalansuotą portfelį. Pavyzdžiui, kartu su akcijomis galite įsigyti ir obligacijų. Tuo pačiu metu bendra investicijų rizika bus žymiai mažesnė nei perkant atskiras priemones. Teorija taip pat teigia, kad turtas turi būti suderintas ekonomikos sektoriuose, kurie yra visiškai nesusiję vienas su kitu. Tarkime, vienų vertybinių popierių vertė smarkiai krenta dėl tam tikrų žaliavų kainų padidėjimo, o kitų – smarkiai pakyla.
Investicinio portfelio tipas – nuo 50 iki 50
Šiame portfelyje 50% investuotų lėšų investuojama į akcijų pirkimą ir 50% į obligacijas. Tuo pačiu metu yra diversifikuojamas ir viduje įsigytas turtas, todėl jei didžioji dalis akcijų priklauso Amerikos įmonėms, tai obligacijose reikšmingiausia dalis priklauso Kinijos ar Rusijos įmonėms.
Pavyzdžiui: penkiasdešimties procentų portfelio akcijos:
- TSPX (JAV mėlynieji žetonai) – 30 proc.
- TMOS (rusiški mėlynieji žetonai) – 5 proc.
- VTBE (kitų šalių įmonių akcijos) -15 proc.
- Penkiasdešimties procentų portfelio obligacijos:
- OFZ (Rusijos Federacijos finansų ministerijos obligacijos) – 30 proc.
- FXRU (Rusijos įmonių valiutinės obligacijos) – 10 proc.
- FXRB (Rusijos įmonės valiutinės obligacijos su apsauga nuo valiutos kurso pokyčių) – 10%.
Investicinio portfelio tipas – „Išplėstinis portfelis“
Šis tipas iš dalies panašus į „amžinąjį portfelį“, tačiau turi ir reikšmingų skirtumų nuo jo. Visų pirma, tai apima investicijas į nekilnojamąjį turtą ir vadinamąsias alternatyviąsias – kriptovaliutą, monetas, pašto ženklus, meno kūrinius, antikvarinius daiktus.
Tai gali atrodyti taip:
- Akcijų paketas – 25 proc.
- Obligacijų paketas – 25%.
- Taurieji metalai – 20 proc.
- Nekilnojamas turtas – 20 proc.
- Kitos alternatyvios investicijos – 10 proc.
Investicinio portfelio tipas – “Valiutų portfelis”
Toks investicijų portfelis susideda tik iš valiutų ir nėra tinkamas realioms papildomoms pajamoms generuoti ar kapitalo kaupimui. Tačiau toks portfelis puikiai tinka taupyti investuotas lėšas. Ir jei investuotojas planuoja savo būsimas išlaidas padengti iš šio portfelio, tada nereikia atlikti valiutos konvertavimo.
Kaip sukurti investicijų portfelį, portfelio diversifikavimą, turto paskirstymą: https://youtu.be/L6AzLPWEUZI
Perbalansavimas yra mechanizmas, leidžiantis išvengti investicijų portfelio rizikos padidėjimo
Darbo eigoje turto santykis investicijų portfelyje gali gana smarkiai pasikeisti. Taip nutinka todėl, kad įvairaus portfelio turto vertė kinta netolygiai. Kai kurie iš jų brangs daug greičiau, o jei nebus imtasi veiksmų, tam tikru momentu gali atsitikti taip, kad tik viena turto klasė pradės sudaryti didžiąją dalį investicinio portfelio vertės. Ir natūralu, kad dėl tokio investicinio portfelio disbalanso rizika padidės. Norint išvengti tokios situacijos, investuotojas turi periodiškai perbalansuoti savo investicijų portfelį. Kodėl reikia imti pelną iš augančio turto ir šias sumas panaudoti ne taip aktyviai augančiam ar net smunkančiam turtui įsigyti, kol portfelis vėl nesusibalansuoja. Jei investicijų portfelio balansas pasikeičia nedideliu intervalu (1–3%), tai portfelyje nieko pakeisti negalima. Jei pusiausvyra sutrikusi daugiau nei 10 proc., tuomet būtina iš naujo subalansuoti portfelį ir atstatyti jį į pradinį aktyvų santykio lygį.
Pavyzdžiui:
Tarkime, kad investuotojo pradinio portfelio akcijų ir obligacijų santykis buvo 70/30. Atskira dalis akcijų pabrango, o dabar šis santykis jau yra 80/20. Norėdamas grąžinti portfelį į pradinį balansą, investuotojas turi arba nusipirkti daugiau obligacijų, arba parduoti kai kurias akcijas. Kartu reikia atminti, kad perbalansavimo tikslas yra ne padidinti investicijų portfelio pelningumą, o sumažinti galimą jo riziką.