Kas yra atvirasis šaltinis, projektai, atvirojo kodo programinės įrangos pavyzdžiai

Atvirasis šaltinis yra programinė įranga, platinama pagal licenciją, atitinkančią atvirojo kodo standartus. Atvirumo principas apima ne tik programinės įrangos kūrimo sritį. Pavyzdžiui, dizaineriai suteikia prieigą prie nemokamų šablonų ir šriftų. Kai kuriose šalyse vyriausybinės agentūros pereina prie atvirojo kodo programinės įrangos. Vokietijoje Miuncheno miestas nusprendė pereiti prie LiMux operacinės sistemos, kuri yra pritaikyta Ubuntu versija. Hamburge pareigūnai nusprendė naudoti „Phoenix“ biuro rinkinį, o ne „Microsoft Office“. JK vyriausybė perėjo nuo PDF dokumento formato į ODF. Prancūzijoje žandarmerija naudoja Ubuntu OS ir nemokamą LibreOffice.

Reikalavimai atvirojo kodo programinei įrangai

Štai pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti programa, platinama pagal atvirojo kodo licenciją:

• programos platinamos nemokamai;
• Programinė įranga yra su šaltinio kodu, jei jo nėra pagrindiniame pakete, tada ją galima laisvai atsisiųsti arba gauti kitu būdu;
• kodas gali būti modifikuojamas ir jo dalys gali būti naudojamos kituose projektuose, o modifikuotos programos turėtų būti platinamos atvirojo kodo licencijos sąlygomis;
• draudžiama diskriminuoti bet kokias žmonių grupes, pavyzdžiui, JAV yra taikomi programų eksporto apribojimai, tačiau nemokama licencija negali nustatyti savo draudimų;
• atvirojo kodo licencija leidžia naudoti visus taikomųjų programų naudojimo būdus, todėl asmeniniai kūrėjo moraliniai įsitikinimai netrukdo platinti, pvz., tokie dalykai kaip: „naudoti genetiniams tyrimams draudžiama“ yra nepriimtini;
• visos taisyklės, susijusios su atvirojo kodo licencija, yra vienodos visiems vartotojams, papildomos sutartys, pvz., neatskleidimo sutartys, yra draudžiamos;
• licencija negali būti susieta su programa, kūrėjas, kuris naudoja tik dalį kodo, turi teises, kurias suteikė visas produktas;
• vartotojas gali pasirinkti, ką naudos, pavyzdžiui, draudžiama reikalauti, kad su Atviruoju šaltiniu tiekiama programinė įranga būtinai būtų atvira.

Atvirojo kodo projektai – koks jų ypatumas

Dauguma programų, platinamų pagal atvirojo kodo licenciją, turi šiuos skirtumus:

• programas rašo tie, kurie jas naudoja, todėl kūrėjai stebi kodą, greitai taiso klaidas ir aptiktas spragas;
• dauguma produktų yra suderinami su keliomis operacinėmis sistemomis;
• atvirojo kodo kūrėjų bendruomenė yra atvira bendrauti su vartotojais, kurie gali teikti pasiūlymus;
• Paprastai nemokami programinės įrangos atnaujinimai pasirodo dažniau nei komerciniai, todėl klaidos ištaisomos greičiau;
• vartotojai, jei pageidauja, gali paremti jiems patinkančią programą pinigais;
• rizika užkrėsti kompiuterį ar išmanųjį telefoną diegiant atvirojo kodo programą yra minimali, nes jie pateikiami su šaltinio kodu.

Laisvos programinės įrangos istorija

Richardas Stallmanas laikomas laisvosios programinės įrangos judėjimo įkūrėju. Dirbdamas Masačusetso technologijos instituto Dirbtinio intelekto laboratorijoje, jis užsiėmė laisvos programinės įrangos kūrimu. Pavyzdžiui, rašant EMACS teksto rengyklę PDP kompiuteriams. 1984 m. Stallmanas paliko darbą MIT ir įkūrė GNU projektą. Jos entuziastai sugalvojo terminą „nemokama programinė įranga“ ir sukūrė GNU manifestą.

Dabar pakalbėkime apie populiariausias iš jų.

1. MIT licencija buvo sukurta vienoje iš pirmaujančių JAV švietimo įstaigų – Masačusetso technologijos institute. Jis beveik visiškai sutampa su trijų punktų BSD licencijos versija, tik prideda vieną punktą, kuris draudžia reklamoje naudoti autoriaus vardą. Po juo pasirodė: XFree86, Expat, PuTTY ir kiti produktai.
2. BSD licencija pirmą kartą pasirodė devintojo dešimtmečio pradžioje, skirta to paties pavadinimo operacinei sistemai platinti. Yra šie šios licencijos variantai:
   • Originali BSD licencija yra pirmoji originali licencija, ji taip pat vadinama keturių išlyga.
   • Modifikuota BSD licencija yra trijų straipsnių licencija, ji neapima vienos sąlygos, kuri reikalauja reklamoje nurodyti, kad ši programa naudoja Kalifornijos universitete sukurtą programinę įrangą.
   • „ Intel“ licencija , sukurta patentu apsaugotoms programoms. Atvirojo kodo iniciatyva jo nepalaiko.

     

3. GNU bendroji viešoji licencija yra pati populiariausia licencija. Ji pasirodė 1988 m. 1991 metais pasirodė patobulinta GPL v2 versija, kuri neprarado savo aktualumo iki šių dienų. 2006 m. buvo priimta GPL v2 licencija.
4. GNU Lesser General Public License arba trumpiau GNU LGPL buvo sukurta siekiant susieti bibliotekas su programine įranga, platinama pagal kitas licencijas.
5. Apache licencija leidžia modifikuoti ir platinti programinę įrangą tiek šaltiniu, tiek dvejetainiu formatu. Be teisių į produktą, numatytas ir patentų perdavimas.
6. Guile yra panašus į GNU GPL, bet prideda sąlygą, leidžiančią atvirojo kodo programinę įrangą derinti su nelaisva programine įranga, todėl ji negali būti laikoma griežta copyleft, tačiau ji vis dėlto suderinama su GNU GPL.
7. Bendrąją viešąją licenciją jų plėtrai sukūrė IBM. Tai leidžia pakeisti kodą ir naudoti jį komercinėse programose. Šią licenciją naudojo Microsoft for Windows Installer XML.
8. „Mozilla Public License“ (MPL) yra sudėtinga licencija, kuri nesilaiko griežto copyleft.
9. Sun Publi c licencija yra panaši į MPL, tačiau yra nedidelių pakeitimų, pvz., Sun Microsystems vietoj Netscape.

Taip pat yra ir kitų mažiau paplitusių licencijų, tokių kaip Guile, Common Public License, Mozilla Public License ir kt. https://youtu.be/oAW5Dh9q3PM

Atvirojo kodo projektų pavyzdžiai

„Linux“ branduolio ir GNU programų kūrimas tapo kitų atvirojo kodo programų pagrindu. Netscape atėjimas sudomino dideles IT įmones. Nuo tada buvo sukurta daug įvairių produktų. Pradėkime nuo „Debian“, kuris rėmė Laisvosios programinės įrangos fondą 1994–1995 m., o vėliau projektui toliau finansuoti susikūrė ne pelno organizacija „Software in the Public Interest“. Įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ne tik operacinė sistema, bet ir LibreOffice biuro paketas, Firefox naršyklė, elektroninio pašto klientas Evolution, K3b CD įrašymo programa, VCL vaizdo grotuvas, GIMP vaizdų rengyklė ir kiti produktai. Pelno nesiekianti įmonė „Apache Software Foundation“ pradėjo veikti kaip atvirojo kodo projektas, palaikantis programinę įrangą. Populiariausias šios organizacijos produktas yra to paties pavadinimo žiniatinklio serveris. Dabar įmonė prižiūri daugybę projektų, platinamų pagal Apache licenciją. ASF rėmėjai yra „Microsoft“, „Amazon“ ir „Huawei“. Kita įmonė, dalyvaujanti atvirojo kodo projektuose, yra „Red Hat“. Pagrindinė plėtra yra operacinė sistema Linux branduolyje. Ji užsiima ne tik programine įranga, bet ir technine pagalba bei specialistų mokymu. 2018 m. jį įsigijo IBM. „Google“ taip pat kuria nemokamą programinę įrangą. Ji kuria ir prižiūri šiuos projektus: TensorFlow biblioteką mašininio mokymosi sistemoms kurti, Go kalbą, Kubernetes programą, skirtą programinės įrangos diegimui automatizuoti, ir kitus produktus. Moksle atvirasis šaltinis reiškia ne tik programinę įrangą, bet ir darbų publikavimą, mokymo išteklių peržiūra ir palaikymas. 1991 metais Paulas Ginspargas Los Alamos laboratorijoje suorganizavo elektroninį archyvą arXiv, kuriame galima rasti darbų ne tik fizikos, bet ir medicinos, matematikos bei kitų mokslų srityse. CERN taip pat turi portalą su atvirais moksliniais straipsniais.
Atvirojo kodo operacinės sistemos – atvirojo kodo operacinės sistemos [/ caption]

Kaip įsitraukti į atvirojo kodo projektą

Jei norite praktikuoti programavimą ir išplėsti savo gyvenimo aprašymą, tada dalyvavimas atvirojo kodo produkto kūrime yra būtent tai, ko jums reikia. Mes jums pasakysime žingsnis po žingsnio, ko tam reikia. Pirmiausia turite užsiregistruoti GitHub ir pasirinkti projektą, kuriame dalyvausite. Tai turi jus sudominti. Na, jei jame bus daug užduočių, kurias galėsite atlikti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į projekto populiarumą, jį gali lemti žvaigždučių skaičius. Taip pat svarbu nustatyti, kaip aktyvi plėtra ir kada buvo atlikti paskutiniai pakeitimai. Pasirinkus įdomų projektą, reikia susirasti kuratorių ir užmegzti su juo bendravimą. Kitas žingsnis – pasirinkti užduotį. Pirmiausia rekomenduojama pasirinkti paprasčiausią užduotį. Svarbiausia, kad jūs galite tai išspręsti. Po to perkelkite projektą sau ir įdiekite visus reikiamus įrankius. Išsprendę problemą pateikite pasiūlymus, kaip pakeisti kodą saugykloje. Norėdami tai padaryti, turite įkelti savo kodą į „GitHub“ ir spustelėti mygtuką „Ištraukti užklausą“. Po to turėsite įvesti savo užklausos pavadinimą ir aprašymą. Po to reikia palaukti, kol kuratorius priims arba atmes siūlomus pakeitimus. Jei pradėjus užduotį atsirado kitų neatidėliotinų dalykų arba supratote, kad negalite to padaryti, galite užduoties atsisakyti. Tai normalu, tačiau apie savo sprendimą turite informuoti kuratorius. Po to turėsite įvesti savo užklausos pavadinimą ir aprašymą. Po to reikia palaukti, kol kuratorius priims arba atmes siūlomus pakeitimus. Jei pradėjus užduotį atsirado kitų neatidėliotinų dalykų arba supratote, kad negalite to padaryti, galite užduoties atsisakyti. Tai normalu, tačiau apie savo sprendimą turite informuoti kuratorius. Po to turėsite įvesti savo užklausos pavadinimą ir aprašymą. Po to reikia palaukti, kol kuratorius priims arba atmes siūlomus pakeitimus. Jei pradėjus užduotį atsirado kitų neatidėliotinų dalykų arba supratote, kad negalite to padaryti, galite užduoties atsisakyti. Tai normalu, tačiau apie savo sprendimą turite informuoti kuratorius.

Atvirojo kodo naudojimas kuriant prekybos robotus

Prekybos patarėjas arba
robotas – tai programa, kuri atlieka sandorius biržoje pagal iš anksto nustatytą algoritmą. Jie gali prekiauti tiek visiškai savarankiškai, tiek pusiau automatiniu režimu. Antruoju atveju jie tiesiog siunčia prekybos signalus ir prekiautojas priima galutinį sprendimą. Mes išvardijame prekybos robotų pranašumus:

1. Prekybininkui pačiam kainų stebėti nereikia.
2. Ekspertai patarėjai dirba griežtai pagal duotą algoritmą, neturi emocijų.
3. Robotai reaguoja daug greičiau nei žmonės.

Tačiau, be privalumų, automatiniai patarėjai turi ir trūkumų:

• nestandartinėje situacijoje, pavyzdžiui, staigiai šoktelėjus kursui, patarėjas gali reaguoti neadekvačiai, o prekiautojas praras pinigus;
• Kai kurie profesionalūs patarėjai reikalauja mokėti mėnesinį mokestį už naudojimąsi jais.

Tada apsvarstykite keletą atvirojo kodo prekybos patarėjų. Juos galima atsisiųsti iš „GitHub“ svetainės, įdiegti ir naudoti prekybai. Taip pat galite patobulinti šaltinio kodą ir sukurti sau robotą.

GEKKO botas

Tai patikrintas ekspertų patarėjas, kuris pasirodė prieš daugelį metų. Daugelis prekiautojų pradėjo prekiauti šiuo robotu. Šiuo metu kūrėjai jo nebepalaiko, tačiau jį galima nemokamai atsisiųsti iš „GitHub“. Jis gali būti naudojamas kriptovaliutų biržose, gali rinkti rinkos informaciją ir pateikti užsakymus. GEKKO botas turi daug nustatymų, su kuriais galite išbandyti prekybos algoritmą, taip pat koreguoti ir optimizuoti sistemą sandoriams sudaryti. Jame yra paruoštų strategijų rinkinys, kurį galima pritaikyti. Taip pat galima susikurti savo prekybos sistemą. Jis palaiko 23 mainus, įskaitant: Bitfinex, EXMO, Bittrex, Bitstamp.

Zenbot

Zenbot kriptovaliutų prekybos patarėjas prekybai naudoja dirbtinį intelektą. Galima pritaikyti pagal Jūsų pageidavimus. Jis suderinamas su dauguma operacinių sistemų. Jis gali atlikti aukšto dažnio sandorius, prekiauti keliais turtais vienu metu. Be to, šis robotas gali užsidirbti pinigų iš kriptovaliutų arbitražo. Tačiau jis neturi grafinės vartotojo sąsajos. Galima prekiauti šiose biržose: Bittrex, Quadria, GDAX, Pollniex ir Gemini.

OsEngine

OsEngine yra akcijų prekybos programų rinkinys. Tai įeina:

• Duomenys – naudojami istoriniams duomenims iš įvairių šaltinių įkelti.
• Optimizatorius – naudojamas vienos strategijos testavimui.
• Testeris – išbandyti kelis prekybos algoritmus, bet nekeičiant parametrų. Jis gali veikti vienu metu su keliais laiko intervalais ir instrumentais.
• Miner – diagramoje ieško pelningų modelių. Rastos formos gali būti naudojamos realioje prekyboje.
• Trader – modulis prekybai.

„OsEngine“ naudoja daugiau nei trisdešimt integruotų prekybos sistemų, tarp kurių yra tendencijos (pavyzdžiui, Billo Williamso ar Jesse’o Livermore’o strategijos), kontratrend (pavyzdžiui, naudojant balasto linijas,
Bollinger ) ir arbitražas. Galima naudoti kai kuriose tarptautinėse biržose (galimos jungtys LMAX, InteractivBrokers ir ninja prekyba),
MOEX (Transac,
Quik , Most Asts, Plaza 2, SmartCom) ir kriptovaliutų biržose (Bitstamp, Bitfinex, Kraken, LiveCoin, ExMo, Binance, ZB). , Bitmex, BitMax). Taip pat suderinama su viena Oanda forex birža. Yra ir kitų populiarių atvirojo kodo prekybos patarėjų, pavyzdžiui, „TradingBot“, skirtų prekybai Maskvos biržoje per „Atentis“ brokerį arba paprastą „TradingBot“ robotą.